RUGELIS

   Šiais metais su darželiu atsisveikino 18 priešmokyklinės „Bedančių" grupės ugdytinių. Kartu su tėveliais jie įteikė atsisveikinimo dovaną – originalų suolą! Dėkojame ir pažadame, kad kiekvieną sykį prisėdę ant suolo, prisiminsime mūsų „bedančius 2019".

   Gražios vasaros ir drąsios mokslo metų pradžios!
   SĖKMĖS!

   Jau treti metai, birželio pirmąją savaitę, paminint Vaikų gynimo dieną, organizuojama dienos stovykla. Vaikai ją vadina „palapinių diena". Jos tikslas - per aktyvią, netradicinę veiklą gamtoje plėsti sveikos gyvensenos idėjas; ugdytis valią, savarankiškumą bei kasdieninius įgūdžius visą dieną praleidžiant lauke. Kiekvienais metais pasirenkame skirtingas temas. Pirmosios stovyklos metu vaikai tik pratinosi prie naujų potyrių, prie kitokios veiklos lauke. Sekančiais metais laukė jau aktyvesnė, olimpines vertybes skatinanti stovykla. Šį sykį, atkeliavę vasariški orai kvietė bėgioti basomis ir džiaugtis vandens pramogomis. Taip ir gimė idėja organizuoti „basakojų stovyklą".
   Jau nuo pat ankstaus ryto rinkosi mažieji stovyklautojai ir, su tėvelių pagalba, statėsi palapines. Pasisotinę sveikuoliška pusryčių koše lauke, visi rinkosi į stovyklos atidarymą. Čia laukė smagi netradicinė mankšta basomis. Jos metu batai atsidūrė ant rankų, o basos kojos trypė ir šoko. Sudėję batus į stebuklingas dėžes, atsisveikinome su jais visai dienai. Eidami, įstaigoje įrengtu basų kojų taku, pratinome pėdutes prie įvairios tekstūros paviršiaus ir naujų potyrių. O kokia stovykla be vandens krikšto? Sušlapę, gerai nusiteikę vaikai savarankiškai rinkosi veiklas. Vieni maudėsi, kiti žaidė su vandens šautuvais, treti „kepė" tortus iš šlapio smėlio. Kas norėjo ramesnės veiklos, ją rado „dailės galerijoje". Stovyklaujant sulaukėme svečių - į svečius atvyko direktorė Laimutė. Ir ne tuščiomis - atvežė visą dėžę ledų! Kokia gi vasara be jų! Atėjus pietų metui, stovyklautojai skirstėsi į savo palapines poilsiui. Aišku, po tokių stiprių emocijų sunku užmigti, bet padaryti pertrauką tarp aktyvių veiklų būtina. Tuo labiau, kad po pietų vėl laukė maudynės, žaidimai, staigmenos. Stovyklos programą baigėme netradiciškai – po visą teritoriją ieškojome išbyrėjusių batų, su kuriais atsisveikinome ryte.
   Nuostabi diena, šlapi rūbai, murzinos nosys – štai tikroji vaikystės vasara! Ir jeigu ne tolumoje pasirodę juodi audros debesys bei dundantis dundulis, nežinia, kaip tėveliai būtų mažuosius išprašę namo.